Ankstų penktadienio rytą, įvariusi savo katei infarktą, nes nedažnai ji mane mato rytais mirksinčią, išstūmiau save iš lovos ir nuvažiavau į Lesės Vilniaus prieglaudą.

Daug kas pagalvos, kad man su galva negerai, jei penktadienį ryte, per karštį ketinu lakstyti ravais ir kalnais su šunimis. Daug kas taip pagalvotų, o mano katė ir tvirtai pareikštų. Bet turiu savų, labai egoistinių motyvų. Toliau skaityti Vėjas, kraujas ir sidabras arba Krikštatėvis du, netgi trys →