Visi įrašai, kuriuos paskelbė 7alamandra

Pepė

Karšta žiema

Pernai žiemą aš kažkaip susiradau kelias dešimtis priežasčių nesilankyti prieglaudoje, nes, na šalta, tamsu, iš daugaus krenta belekas. O šiemet viskas tas pats, tik man pritrūko naglumo ieškotis priežasčių, todėl beveik sąžiningai eidavau į prieglaudą kas savaitę, net tada kai buvo labai labai labai labai šalta. Ir labai nustebau, kad prieglaudoje iš tikrųjų labai karšta. Aišku, aš įlindau į trejas kelnes ir keturis megztinius tą šalčiausią vakarą, ir čia buvo mano klaida, nes a) aš sunkiau galėjau lankstyti kojas ir rankas, todėl ekipuotės skaičių teko skubiai mažinti; b) kadangi šunys basom kojom, jie nebuvo nusiteikę ilgiems pasivaikščiojimams ir vos užėję už kampo maudavosi savo kelnes, greit tūpdavo reikalų ir bėgte atgal, o aš jau kaip paralyžiaus sukaustyta, o iš tikrųjų tai kelnių, meška nerangiai krypuodavau paskui. Jie mane skubindavo, vilkdavo, dairydavosi atgal, keldavo savo antakius tarsi klausdami „Ė! Ilgai čia dar tu tą vieną metrą eisi?“. Todėl aš nei kiek nesušalau, o netgi atvirkščiai. Toliau skaityti Karšta žiema

TORIS2_DxO

BAexit

Ruduo ateina kažkaip labai netikėtai. Atrodo dar ką tik vakarinės pamainos Vilniaus Lesėje buvo puiki proga praleisti vakarą vaikštant su šunimis palei Buivydiškių tvenkinių, žiūrint į auksuojančias medžių viršūnes. Ir štai dabar pamaina virsta ištisa kova su gamtos stichijomis, turint žymiai kuklesnes savanorių pajėgas.

Toliau skaityti BAexit

Mindė sumažintas

Strakalas Myndė

Prisimindami Valstybės dieną ir karaliaus Mindaugo karūnavimą, negalime neprisiminti ir mūsų prieglaudos šiauliečio Myndės. Aš esu tvirtai įsitikinusi, kad tai plačiausios šypsenos šuva, kartais kai atidaro savo stalčių prismaigstytą dantų, atrodo, kad saulė nušvinta ryškiau!

Ir šitą savo saulę mes su savanore Domante vežėme į studiją pas fotografę Ingą Tinterytę. Toliau skaityti Strakalas Myndė

Laima pirmoje dresūros pamokoje

Prieš kurį laiką šunų dresūros mokykla „Reksas“ pasiūlė Vilniaus Lesės šunims sudalyvauti projekte, kuris  yra mano svajonių projektas! Probleminiai prieglaudos šunys gaus NEMOKAMAI dvi dresūros pamokas. Tai tiesiog pasaka, o ne pasiūlymas, juk taip nebūna! Nors ne, palaukite, juk gi būna! „Reksas“  iki šiol jau stipriai padėjo dviem prieglaudos šunims sudėtingo ir liūdno likimo Dodžiui ir neaiškios gyvenimo istorijos Laimai.

LAima did

Toliau skaityti Laima pirmoje dresūros pamokoje

Sunki fotomodelio kasdienybė: Borgas

Šuva visaip kaip gražus padaras, bėda ta, kad jų daug ir jie visi gražūs kaip vienas ir kiekvienas vis kitaip. Būtent todėl bet kurį šunį reikia fotografuoti ir rodyti kitiems mažiausiai po kelis kartus per dieną. Antra bėda yra ta, kad Vilniaus Lesės šunys yra labai kuklūs ir visai nelinkę pozuoti. Todėl norėdami atlikti savo šventą, visiems šunų mylėtojams privalomą pareigą ir pasirodyti visu savo šunų gražumu turime griebtis įvairių manipuliacijų. Toliau skaityti Sunki fotomodelio kasdienybė: Borgas

Kasdienybė

Pats geriausias būdas gauti įkvėpimo rašyti blogą apie savanoriavimą Vilniaus Lesėje yra eiti ir pasikalbėti su šunimis. Tačiau pastaruoju metu šis būdas nelabai pritaikomas, nes kartais prasisukęs prieglaudoje penkias valandas ne kiekvienam šuniui spėji „labas“ pasakyt. Pastaruoju metu susirinkdavo labai jau negausios pamainos ir norėdami viską spėti turėjome suktis taip greitai, kad ramiam pokalbiui su šunimis laiko nelieka. Bet rašyt taigi kažką reikia, nes dar pamiršit mane, o užmaršties tai aš nepakelsiu.

Toliau skaityti Kasdienybė

Begemotas

Et sunkus tas darbas begemotą traukt iš pelkės

Kai aš buvau maža, man skaitė eilėraštuką, kurio vieną eilutę aš įsiminiau visam gyvenimui – „ох нелегкая это работа – из болота тащить бегемота“ („et sunkus tas darbas begemotą traukt iš pelkės“). Ir va neseniai įsitikinau, kad tas darbas išties nelengvas.

Toliau skaityti Et sunkus tas darbas begemotą traukt iš pelkės

Otas

Pirmokai mandagumo mokykloje

Vis galvoju, kaip čia taip padarius, kad atsikratytume šunimis prieglaudoje… Ir jausmais ir protu bandau sugalvoti įvairių būdų, kurie padėtų surasti šunims namus.

Jausmais neišeina. O ir gerai, kad neišeina, jei aš vadovaučiausi jausmais, tai pati jau seniausiai turėčiau kokius dvidešimt šunų, penkiasdešimt kačių (jos mažesnės, jų kambaryje daugiau telpa). Tada bandau protu, bet vien tik protu irgi negerai – šunį reikia mylėti. Čia jau turi įvykti cheminė reakcija. Sėdint prie kompo ir žiūrint šunų anketas šuns nepavyks išsirinkti, nes labai gali būti, kad šuo irgi turi savo nuomonę.

Toliau skaityti Pirmokai mandagumo mokykloje

Negražūs šunys angelo sparnais

Senokai nerašiau apie savo naują priklausomybės formą. Prisipažinsiu, tokią pertrauką dariau pasidavusi ne labai linksom nuotaikom.

Per tą laiką išgyvenau daug įvairiausių jausmų, kurie, matyt, yra natūrali ir visiems naujiems savanoriams būdinga reakcija. Labai prisirišau prie šunų, man jie mieli, savi ir brangūs. Rašydama apie juos, tokius, kokie jie yra mano akimis, maniau, kad darau jiems gerą reklamą. Tačiau supratau, kad rašyk nerašęs, o Kukio kaip niekam nereikia, taip ir nereikės. Nes jis nėra gražuolis – o geras šuva, kaip žinia, ne profesija. Reikia dar ir grožio, o ką daryt Kukiui, jeigu kojos straksi, gerai kilnojasi, bet negražios – praleisti visą savo gyvenimą narve? Panašu, kad taip ir bus. Toliau skaityti Negražūs šunys angelo sparnais